Net ir greitai pastebėtas gaisras gali tapti tragedija, jei žmonės nežino, kur bėgti. Todėl aiškus evakuacijos planas ir reguliarios pratybos yra vieni svarbiausių gaisrinės saugos elementų kiekvienoje organizacijoje.
Kodėl evakuacijos planas yra būtinas
Evakuacijos planas – tai grafinis ir tekstinis dokumentas, parodantis, kaip žmonės turi saugiai palikti pastatą kilus gaisrui ar kitai nelaimei. Gerai parengtas planas nurodo trumpiausius ir saugiausius evakuacijos kelius, avarinius išėjimus, gaisro gesinimo priemonių vietas bei susirinkimo vietą lauke. Jis kabinamas matomose vietose, kad su juo galėtų susipažinti tiek darbuotojai, tiek lankytojai.
Planas ypač svarbus pastatuose, kuriuose lankosi daug žmonių, nepažįstančių patalpų – prekybos centruose, ligoninėse, mokyklose ar viešbučiuose. Tokiose vietose aiškūs nurodymai gali nulemti, ar evakuacija vyks tvarkingai, ar kils chaosas.
Ką turi atspindėti evakuacijos planas
Kokybiškas evakuacijos planas yra aiškus ir lengvai suprantamas net žmogui, kuris pastate pirmą kartą. Jame pažymima dabartinė buvimo vieta, evakuacijos kryptys, pagrindiniai ir atsarginiai išėjimai, laiptinės, gaisriniai čiaupai ir gesintuvai. Naudojami standartizuoti simboliai ir spalvos, kad informacija būtų suprantama akimirksniu.
Planas turi atitikti realią pastato situaciją. Jei patalpos buvo perplanuotos, pastatytos naujos pertvaros ar pakeisti išėjimai, planas privalo būti atnaujintas. Pasenęs planas, neatitinkantis tikrovės, yra net pavojingesnis nei jo nebuvimas, nes gali nukreipti žmones klaidinga kryptimi.
Braižymo principai
Evakuacijos planai braižomi laikantis nustatytų reikalavimų dėl mastelio, simbolių, šriftų ir spalvų. Profesionaliai parengtas planas yra ne tik teisingas, bet ir estetiškas bei lengvai skaitomas. Svarbu, kad jis būtų pakankamo dydžio, gerai apšviestoje vietoje ir kabinamas tinkamame aukštyje, kur jį patogu apžiūrėti.
Evakuacijos pratybų reikšmė
Turėti evakuacijos planą ant sienos nepakanka – žmonės turi mokėti juo pasinaudoti. Būtent todėl reguliarios evakuacijos pratybos yra neatsiejama gaisrinės saugos dalis. Pratybų metu imituojama nelaimės situacija ir darbuotojai realiai išbando, kaip greitai bei tvarkingai palikti pastatą.
Pratybos atskleidžia problemas, kurių popieriuje nepamatysi. Galbūt vienas iš avarinių išėjimų užrakintas, koridorius užstatytas dėžėmis, o dalis darbuotojų net nežino, kur yra susirinkimo vieta. Visa tai išaiškėja saugioje aplinkoje, o ne realaus gaisro metu, kai klaidos kainuoja brangiai.
Kaip dažnai rengti pratybas
Pratybų dažnumas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio ir rizikos. Vietose, kur lankosi daug žmonių ar dirba didelis kolektyvas, pratybas verta rengti dažniau. Po kiekvienų pratybų svarbu aptarti rezultatus, įvardyti trūkumus ir numatyti, kaip juos pašalinti. Tik nuoseklus tobulinimas leidžia pasiekti, kad evakuacija vyktų greitai ir be panikos.
Psichologinis pasirengimas
Be praktinių įgūdžių, pratybos suteikia ir psichologinį pasirengimą. Žmogus, bent kartą išgyvenęs evakuacijos repeticiją, realios nelaimės metu jaučiasi gerokai užtikrinčiau ir veikia ramiau. Tai sumažina panikos tikimybę, kuri dažnai būna pavojingesnė nei pats gaisras.
Profesionali pagalba organizuojant
Evakuacijos planų braižymas ir pratybų organizavimas reikalauja žinių apie galiojančius reikalavimus bei praktinės patirties. Patyrę specialistai parengia tikslius, normas atitinkančius planus ir padeda organizuoti pratybas taip, kad jos būtų ne formalumas, o reali nauda.
Ypatingų poreikių žmonės
Rengiant evakuacijos planą būtina atsižvelgti į žmones, kuriems reikia papildomos pagalbos – riboto judumo asmenis, vyresnio amžiaus žmones ar vaikus. Jiems gali prireikti atskirų evakuacijos sprendimų ir pagalbos. Gerai parengtas planas numato, kas ir kaip padės tokiems žmonėms saugiai palikti pastatą. Šis aspektas ypač svarbus įstaigose, kuriose lankosi įvairaus amžiaus ir galimybių lankytojai.
Ženklinimas ir apšvietimas
Evakuacijos sėkmę lemia ne tik planas, bet ir tinkamas evakuacijos kelių ženklinimas bei avarinis apšvietimas. Aiškiai matomi krypties ženklai padeda greitai surasti išėjimą net ir užsipildžius patalpoms dūmais. Avarinis apšvietimas užtikrina, kad keliai liktų matomi net dingus elektrai. Šie elementai turi būti reguliariai tikrinami kartu su visa gaisrinės saugos sistema.
Susirinkimo vieta ir žmonių apskaita
Vienas dažnai pamirštamų evakuacijos elementų – aiškiai nustatyta susirinkimo vieta lauke ir tvarka, kaip patikrinama, ar visi saugiai paliko pastatą. Be šios apskaitos gali likti nepastebėta, kad kažkas dar yra viduje. Todėl planas turi numatyti, kur žmonės renkasi po evakuacijos ir kas atsako už jų suskaičiavimą. Pratybų metu būtent ši dalis dažnai būna prasčiausiai įsisavinta, todėl ją verta repetuoti ypač kruopščiai.
Investicija į evakuacijos saugą yra investicija į svarbiausią dalyką – žmonių gyvybes. Aiškus planas ir įgūdžiai, įgyti pratybų metu, kritiniu momentu padeda visiems saugiai pasiekti išėjimą. Tai paprastas, bet itin reikšmingas žingsnis kuriant saugią darbo aplinką.
Kiekviena organizacija, kuri rimtai vertina savo darbuotojų ir lankytojų saugumą, turėtų pasirūpinti tiek tinkamai parengtais evakuacijos planais, tiek reguliariomis pratybomis. Patyrę specialistai padės įvertinti esamą situaciją, parengti reikiamus dokumentus ir suorganizuoti mokymus taip, kad pasirengimas nelaimei taptų natūralia kasdienės veiklos dalimi, o ne vienkartine formalia užduotimi. Tinkamai pasirengusi organizacija ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir kuria pasitikėjimu bei atsakomybe grįstą aplinką, kurioje kiekvienas žino savo vaidmenį nelaimės atveju.