Koks gesintuvas geriausias?
Visi gesintuvai geri, nes jie visi skirti užgesinti ugnį, nors ir skiriasi savo išvaizda, gesinimo medžiaga ar kaina. Tam, kad suprastume gesintuvo privalumus ir trūkumus, reikia žinoti, kokių tipų būna gaisrai ir kaip juos užgesinti.
Gaisrų klasifikavimas
A klasės gaisrai. Degios kietos medžiagos: mediena, popierius, guma, plastmasė, tekstilė ir pan.
B klasės gaisrai. Degūs skysčiai: benzinas, spiritas, lakas, tepalai ir pan.
C klasės gaisrai. Degančios dujos: vandenilis, acetilenas, angliavandeniliai ir pan.
D klasės gaisrai. Degūs metalai ir jų lydiniai: kalis, natris, magnis.
Dabar išsiaiškinkime gesintuvų tipus ir kokius jie gaisrus gesina:
Milteliniai gesintuvai (MG) – tai universali priemonė gesinant A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Gali būti užpildyti specialiais milteliais, gesinančiais D klasės gaisrus. Gaminami nešiojami, vežiojami ir stacionarūs. Dėl savo universalumo ir veikimo plačiame temperatūrų diapazone (nuo -40° C iki +50° C) yra naudojami dažniausiai.
Privalumai – nedidelė kaina, didelis gesinimo plotas, galima gesinti iš didesnio atstumo.
Trūkumai – naudojant susidaro didelis miltelių dūmingumas, taip sumažindamas ugnies židinio matomumą; uždarose patalpose reikia naudoti asmenines apsaugos priemones; panaudojus milteliai sunkiai pašalinami.
Angliarūgštės gesintuvai (AG) gaminami nešiojami ir vežiojami. Šie gesintuvai taip pat skirti gesinti A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Juose kaip gesinamoji medžiaga naudojamas anglies dioksidas (CO2), pereinantis iš skystos būsenos (balione) į dujinę (gesinant).
Privalumai- efektyviausiai gesina B klasės gaisrus, patalpa neteršiama gesinimo medžiaga, atvėsina įkaitusias medžiagas.
Trūkumai- didelis gesintuvo svoris, neefektyviai gesina A klasės gaisrus, galimybė nušalti rankas dėl staigaus difuzoriaus ir gesintuvo korpuso dugno atšalimo, naudojant uždarose patalpose padidėja CO2 kiekis – dėl to gali sukelti hipoksiją.
Vandens putų gesintuvai (VPG) skirti gesinti A ir B klasės gaisrus. VPG degų paviršių padengia putomis, kurios neleidžia deguoniui patekti į gaisro židinio vietą ir taip greitai užgesina ugnį. Gaminami dviejų tipų: šildomoms patalpoms, veikiantį nuo + 5°C iki + 60°C, bei nešildomoms patalpoms, veikiantį nuo – 20°C iki + 60°C .
Privalumai- atvėsina įkaitusias medžiagas, nedideli nuostoliai panaudojus, juos galima ilgiau naudoti gesinant nei kitų tipų gesintuvus.
Trūkumai- negalima gesinti elektros įrengimų, didelė įrengimo sugadinimo tikimybė, aukštas užpildo korozinis aktyvumas, perpildymas kas 1-3 m.
Ka reiškia raidės ir skaičiai gesintuvo etiketėje ?
Kad žinotume gesintuvo tipą, gesinimo medžiagos rūšį, gesinimo galią, visa tai nurodoma raidėmis ir skaičiais gesintuvo etiketėje, tačiau tai ne visada aišku jo naudotojui. Pabandysime visa tai išsiaiškinti.
Gesintuvo tipas (kokia gesinimo medžiaga užpildytas) žymimas: milteliniai gesintuvai MG, angliarūgštės gesintuvai AG, vandens putų VPG
Šalia raidžių nurodytas skaičius nurodo gesinimo medžiagos svorį kg.
Gaisrų klasifikacija kuriuos galima gesinti, nurodo raidės A, B, C ir D.
Skaičiai prieš raides nurodo gesinimo medžiagos efektyvumą (kuo didesnis skaičius, tuo efektyviau gesina tos klasės gaisrus)
Kiek laiko galioja gesintuvo patikra ?
Pagal „Bendruosius gesintuvų techninės priežiūros reikalavimus“ 9 punktą:
Gesintuvo techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
5 priedas
GESINTUVŲ IR GAISRINIO INVENTORIAUS PARINKIMO REIKALAVIMAI
- Nešiojamieji gesintuvai turi atitikti LS EN 3 standartų serijos, o kilnojamieji – LST EN 1866:2006 ir LST EN 1866-1:2007 standartų reikalavimus.
Pripažįstu netekusiu galios 5 priedo 1 punktą.
- Gaisrų klasių žymėjimas:
2.1. A klasė – kietųjų (dažniausia organinių) medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarius įkaitusioms anglims;
2.2. B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai;
2.3. C klasė – dujų gaisrai;
2.4. D klasė – metalų gaisrai.
- Gesintuvų tipas ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę, gesinimo priemonių tinkamumą gaisrui gesinti, veiksmingumą, maksimalų gesinimo plotą, patalpose ar įrenginiuose naudojamų medžiagų savybes, taip pat patalpų kategoriją pagal sprogimo ir gaisro pavojų, patalpose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes.
- Technologinių įrenginių apsaugai gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal technologinius reikalavimus.
- Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc. patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos. Elektros įrenginius, turinčius įtampos (iki 1000 V), veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.
- Gaisrus muziejuose, archyvuose, kompiuterinės technikos ir kituose panašiuose pastatuose ir patalpose veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.
- Naudojant kitokio tipo gesinimo medžiagą, būtina atsižvelgti į jos gesinimo savybes ir gamintojo standartą, taip pat į techninių sąlygų reikalavimus.
- Patalpose gesintuvai turi būti išdėstyti tolygiai.
- Gesintuvų skaičius parenkamas taip:
9.1. nustatoma galimo gaisro klasė, atsižvelgiant į naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes;
9.2. parenkamas gesintuvas su atitinkama gesinimo medžiaga (1 lentelė);
9.3. apskaičiuojamas nešiojamųjų gesintuvų skaičius (2 lentelė);
9.4. apskaičiuojamas kilnojamųjų gesintuvų skaičius (3 lentelė).
- Jei patalpos plotas yra mažesnis už skaičiuojamąjį, gesintuvų skaičius apskaičiuojamas proporcingai tam plotui.
- Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 m2 (išskyrus gamybos ir sandėliavimo, taip pat techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir vestibiuliuose. Gesintuvų skaičius nustatomas pagal bendrą visų patalpų plotą.
- Nenurodytais atvejais gesintuvų skaičius nustatomas, atsižvelgiant į panašios paskirties patalpas ir konkrečias sąlygas.
- Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2ir daugiau) pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas. Prie skydo ar stendo turi būti įrengta smėlio dėžė. Jei teritorijoje yra medinių ar karkasinių pastatų, skyduose turi būti po du kobinius.
Pripažįstu netekusiu galios 5 priedo 13 punktą.
- Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9–1,8 m. Jis skirtas nedideliam plotui gesinti.
- Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 m3. Prie dėžės privalo būti kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu turi būti įrengiamos galimo ypač degių, labai degių ir degių skysčių nuotėkio vietose. Smėlio dėžė įrengiama taip, kad į ją nepatektų kritulių ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas raudonai.
1 lentelė
| Gaisro klasė | Gesinimo medžiaga | |||||
| vanduo | putos | dujos | Milteliai | |||
| ABC tipo | BC tipo | D tipo | ||||
| A | + | + | – | ++ | – | – |
| B | – | ++ | + | ++ | ++ | – |
| C | – | – | + | ++ | ++ | – |
| D | – | – | – | – | – | ++ |
Sutartiniai ženklai:
+ + veiksmingiausia;
+ veiksminga;
– ne tokia veiksminga.
Nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas
| Eil.
Nr. |
Gesintuvų laikymo vieta | Skaičiuo-jamasis
matavimo vienetas |
Minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose (miltelių ar angliarūgštės – kilogramais, vandens ar putokšlio–vandens mišinio – litrais) | ||
| 2 kg (l) | 4 kg (l) | 6 kg (l) | |||
| 1. | Gamybos ir sandėliavimo paskirties patalpos, priklausančios šioms pagal sprogimo ir gaisro pavojų kategorijoms: | ||||
| 1.1. | Asg, Bsg | 100 m2 | – | – | 21 |
| 1.2. | Cg | 400 m2 | – | 3 | 2 |
| 1.3. | Dg | 600 m2 | – | 2 | 1 |
| 1.4. | Eg | 800 m2 | – | 2 | 1 |
| 2. | Visuomeninės patalpos: | ||||
| 2.1. | viešbučių, poilsio, prekybos, maitinimo, paslaugų paskirties | 200 m2 | 4 | 3 | 2 |
| 2.2. | kultūros, sporto, gydymo, religinės paskirties | 400 m2 | 4 | 3 | 2 |
| 2.3. | mokslo, administracinės, transporto paskirties | 500 m2 | 4 | 3 | 2 |
| 3. | Medžiagų laikymas po stoginėmis ir atvirose aikštelėse: | ||||
| 3.1. | kietų degių medžiagų | 400 m2 | – | 2 | 1 |
| 3.2. | ypač degių, labai degių ir degių skystų medžiagų bei dujų | 400 m2 | – | 41 | 31 |
| 4. | Transporto priemonių stovėjimo aikštelės: | ||||
| 4.1. | lengvųjų automobilių | 50 vietų | – | 31 | 21 |
| 4.2. | krovininių automobilių, autobusų | 25 vietų | – | 31 | 21 |
| 5. | Degalinės | 2 kolonėlės | – | – | 21 |
| 6. | Statybos: | ||||
| 6.1. | statomų pastatų viduje | 1000 m2 | – | 3 | 2 |
| 6.2. | pastoliai (pagal aukštus) | 20 m | – | 1 | – |
| 7. | Ugnies darbų vietos | 1 vieta | 21 | 11 | – |
| 8. | Transporto priemonės: | ||||
| 8.1. | lengvieji automobiliai ir automobiliai, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui | 1 vnt. | 12 | – | – |
|
8.2. |
autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui, bet ne daugiau kaip 16 sėdimų vietų keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui |
1 vnt. |
1 |
– |
– |
| 8.3. | autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 16 sėdimų vietų keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui | 1 vnt. | – | 2 | – |
|
8.4. |
krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t | 1 vnt. | 1 | – | – |
| 8.5. | krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t | 1 vnt. | – | 1 | – |
| 8.6. | kombainai | 1 vnt. | – | 21 | – |
| 8.7. | kita žemės ūkio technika | 1 vnt. | 2 | 1 | – |
| 9. | Individualūs lengvųjų automobilių garažai | 1 vieta | – | 1 | – |
| 10. | Garažų paskirties pastatai | 500 m2 | 4 | 3 | 2 |
| 11. | Individualūs gyvenamosios paskirties pastatai | 150 m2 | 2 | 1 | – |
| 12. | Gyvenamosios (įvairių socialinių grupių) paskirties pastatai | 200 m2 | 4 | 3 | 2 |
| 13. | Specialiosios paskirties pastatai | 300 m2 | 4 | 3 | 2 |
- Jūrų, geležinkelio ir oro transporto priemonėse gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.
- Nustatant gesintuvų skaičių konkrečiai vietai būtina išsirinkti tik vieną iš 2 lentelės 4, 5 ir 6 skiltyse nurodytų normatyvų.
- Transporto priemonėse gesintuvai turi būti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose.
- Transporto priemonėje, gabenančioje pavojingus krovinius, turi būti vienas 6 kg ir vienas 2 kg miltelių turintys gesintuvai.
- Pirotechnikos priemonių paleidimo aikštelėje turi būti ne mažiau kaip 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
- Patalpose įrengtose rūkymo vietose turi būti ne mažiau kaip 2 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas.
Pripažįstu netekusiu galios 5 priedo 21 punktą.
- Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonių (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
„22. Laikinoje ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonių (gesintuvas, turintis ne mažiau kaip 2 kg gesinimo medžiagos (l).“
Kilnojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas
3 lentelė
|
Eil. Nr. |
Gesintuvų laikymo vieta |
Skaičiuojamasis matavimo vienetas |
Minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose (miltelių ar angliarūgštės – kilogramais, vandens ar putokšlio – vandens mišinio – litrais) | |
| 20–25 kg (l) | 40 ir daugiau kg (l) | |||
| 1. | Gamybos ir sandėliavimo paskirties
patalpos, kurioms nustatytos šios pagal sprogimo ir gaisro pavojų kategorijos: |
|||
| 1.1. | Asg ir Bsg (didesnės kaip 400 m2) | 800 m2 | 2 | 1 |
| 1.2. | Cg (didesnės kaip 600 m2, kuriose laikomi degūs skysčiai arba besilydančios kietos medžiagos) | 1200 m2 | 2 | 1 |
| 2. | Teatrų ir koncertų salių scenos (žiūrovų skaičius vienu metu – daugiau kaip 800 žmonių) | 1 scena | 2 | 1 |
| 3. | Transporto priemonių stovėjimo aikštelės: | |||
| 3.1. | lengvųjų automobilių | 100 vietų | 1 | – |
| 3.2. | krovininių automobilių, autobusų | 50 vietų | 2 | 1 |
| 4. | Ypač degių, labai degių ir degių skysčių bei dujų laikymo vietos po stoginėmis ir atvirose aikštelėse | 1500 m2 | 2 | 1 |
| 5. | Degalinės | 1 degalinė | 1 | – |
- Lėktuvų stovėjimo aikštelėje turi būti vienas 20–25 kg (l) ir vienas 80–100 kg (l) gesinimo medžiagos turintys gesintuvai.
- Nustatant konkrečios vietos gesintuvų skaičių būtina išsirinkti tik vieną iš 3 lentelės 4 ir 5 skiltyse nurodytų normatyvų.
Kam reikalingas evakavimo planas ?
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
6 priedas
PAGRINDINIAI ŽMONIŲ EVAKAVIMO PLANO REIKALAVIMAI
1. Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose. Žmonių evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.
2. Aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių, liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
3. Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos, pensiono, poilsio namų, nakvynės namų kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas ir gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvienos patalpos žmonių evakavimo plane turi būti užrašas „Jūsų kambarys…“.
4. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
5. Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
6. Aukšto žmonių evakavimo plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti.
7. Su žmonių evakavimo planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Pakartotinai turi būti supažindinama kiekvienais metais.
8. Žmonių evakavimo planą privalo patvirtinti įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.
Kuo vadovaudamiesi objektus tikrina VPGT ?
Kuo vadovaudamiesi objektus tikrina VPGT (Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) pareigūnai (inspektoriai)?
Vadovaujasi BGST (Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės) ir kitais galiojančiais teisės aktais
Kokie gaisrines saugos reikalavimai imonei ?
Kokie gaisrinės saugos reikalavimai įmonei?
Vertinant objekto atitikimą gaisrinės saugos reikalavimams reikia užpildyti atitikties deklaraciją (patvirtinta forma) atsakant į pateiktus klausimus.
Objekto atitikties priešgaisrinę
saugą reglamentuojantiems teisės aktams
deklaravimo tvarkos aprašo
priedas
OBJEKTO ATITIKTIES PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ REGLAMENTUOJANTIEMS TEISĖS AKTAMS DEKLARACIJA
__________________
(data)
_________________
(vietovė)
Pirminė
Patikslinta
| 1 | Deklaruojančiosios įmonės pavadinimas, administracijos buveinės adresas | ||||
| 2 | Objekto pavadinimas, adresas, naudojimo paskirtis (pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr. 41-1539) | ||||
| 3 | Deklaruojančiosios įmonės vadovo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys | ||||
| 4 | Atsakingo už objekto priešgaisrinę būklę asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys | ||||
| 5 | OBJEKTO PRIEŠGAISRINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS | ||||
| 5.1. INSTRUKTAVIMAS, MOKYMAS IR ATESTAVIMAS PRIEŠGAISRINĖS
SAUGOS KLAUSIMAIS |
|||||
| 5.1.1. Ar objekte yra parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos | |||||
| 5.1.2. Ar rengiami teisės aktų nustatyta tvarka objekte dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimai priešgaisrinės saugos klausimais | |||||
| 5.1.3. Ar tinkamai pildomi priešgaisrinės saugos instruktavimų žurnalai | |||||
| 5.1.4. Ar objekte parengtas valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, ar su juo susipažinti ne rečiau kaip kartą per metus rengiamos pratybos | |||||
| 5.1.5. Ar objekte dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai mokomi ir atestuojami (tikrinamos jų žinios) priešgaisrinės saugos klausimais | |||||
| 5.2. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA | |||||
| 5.2.1. Ar teritorija išvalyta ir nušienauta, ar gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose | |||||
| 5.2.2. Ar privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių yra laisvi ir tvarkingi | |||||
| 5.2.3. Ar tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, yra laisvi ir neužkrauti | |||||
| 5.2.4. Ar teritorijoje pažymėtos transporto priemonių stovėjimo, medžiagų laikymo vietos | |||||
| 5.2.5. Ar automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuos paros metu | |||||
| 5.2.6. Ar prie pagrindinio įvažiavimo į įmonės teritoriją įrengta pastatų, privažiavimo kelių ir vandens telkinių išdėstymo schema | |||||
| 5.3. STATINIAI IR PATALPOS | |||||
| 5.3.1. Ar evakuacijos keliai ir išėjimai tinkamai įrengti ir neužkrauti | |||||
| 5.3.2. Ar durys evakuaciniuose išėjimuose lengvai atsidaro iš vidaus bet kuriuo paros metu | |||||
| 5.3.3. Ar avarinių išėjimų vietose įrengtų langų ir durų grotos iš vidaus varstomos ir, reikalui esant, lengvai ir greitai nuimamos | |||||
| 5.3.4. Ar koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, ar jie įrengti pagal nustatytus reikalavimus | |||||
| 5.3.5. Ar evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ir informacijos ženklai, nurodantys gesintuvų laikymo vietą ir gaisrinius čiaupus, išdėstyti taip, kad iš bet kurios patalpos vietos gerai būtų matomas bent vienas kiekvienos rūšies ženklas | |||||
| 5.3.6. Ar prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius nurodytos jų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos | |||||
| 5.3.7. Ar Asg, Bsg ir didesnėse kaip 50 m2 Cg pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose yra pakabintos priešgaisrinės saugos instrukcijos | |||||
| 5.3.8. Ar rūkyti skirtos patalpos įrengtos pagal nustatytus reikalavimus | |||||
| 5.3.9. Ar rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose nelaikomi suslėgtųjų dujų balionai, ypač degios, labai degios medžiagos ir preparatai, sprogstamosios bei kitos pavojingos medžiagos, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingų produktų | |||||
| 5.3.10. Ar vietose, kur kabeliai ir vamzdynai kerta statybines konstrukcijas, angos užsandarintos reikalaujamo atsparumo ugniai užpildu | |||||
| 5.3.11. Ar žmonių evakuacijos planai įrengti pagal nustatytus reikalavimus | |||||
| 5.3.12. Ar visuomeninės paskirties pastatų budintis personalas žino, kaip elgtis kilus gaisrui ar įvykus avarijai, taip pat specialiųjų ar avarinių tarnybų telefonų numerius | |||||
| 5.3.13. Ar viešbučių, motelių, senelių prieglaudų, pensionų, poilsio namų, nakvynės namų kambariuose yra priešgaisrinės saugos reikalavimų atmintinės | |||||
| 5.3.14. Ar gydymo paskirties pastatuose, kuriuose gydomi riboto judėjimo funkciją turintys ligoniai, šešiems tokiems ligoniams yra ne mažiau kaip vieneri neštuvai | |||||
| 5.3.15. Ar vaistinėje esančių ypač degių, labai degių ir degių skystųjų medžiagų kiekis neviršija 100 kg | |||||
| 5.4. ELEKTROS ĮRENGINIAI. APSAUGA NUO ŽAIBO | |||||
| 5.4.1. Ar statiniuose ir patalpose tvarkinga elektros instaliacija | |||||
| 5.4.2. Ar naudojami elektros prietaisai techniškai tvarkingi, ar jie tinkamai eksploatuojami | |||||
| 5.4.3. Ar vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, elektros prietaisų konstrukcija atitinka tai aplinkai nustatytai zonai keliamus saugos reikalavimus | |||||
| 5.4.4. Ar Asg, Bsg ir Cg pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose nenaudojami elektros šviestuvai su nuimtais apsauginiais gaubtais | |||||
| 5.4.5. Ar visi elektros įrenginiai yra apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą | |||||
| 5.4.6. Ar nenaudojami nekalibruoti ir savos gamybos apsaugos aparatai | |||||
| 5.4.7. Ar elektros laidai ir kabeliai netiesiami tranzitu per sandėliavimo, evakuacinių išėjimų paskirties patalpas | |||||
| 5.4.8. Ar atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, yra papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais ir pan.) | |||||
| 5.4.9. Ar pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio atitinka teisės aktų reikalavimus | |||||
| 5.4.10. Ar apsaugos nuo žaibo įrenginiai yra techniškai tvarkingi ir tikrinami jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka | |||||
| 5.4.11. Ar laiku matuojama kabelių ir laidų izoliacijos varža, o matavimo rezultatai surašomi į tam tikslui skirtą žurnalą arba į atitinkamos formos aktą | |||||
| 5.4.12. Ar neeksploatuojami elektros įrenginiai išjungti iš elektros tinklo, ar išmontuota nenaudojama atviroji elektros instaliacija | |||||
| 5.5. ŠILDYMO, VĖDINIMO ĮRENGINIAI | |||||
| 5.5.1. Ar šildymo įrenginiai įrengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus priešgaisrinės saugos reikalavimus | |||||
| 5.5.2. Ar prieš šildymo sezoną visi šildymo įrenginiai patikrinami ir, esant reikalui, suremontuojami | |||||
| 5.5.3. Ar atvirojo tipo šildymo prietaisai nenaudojami Asg, Bsg ir Cg pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose | |||||
| 5.5.4. Ar iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos valomos pagal nustatytą grafiką | |||||
| 5.5.5. Ar vėdinimo kamerose nelaikomi nereikalingi įrenginiai ir kitos medžiagos | |||||
| 5.6. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRENGINIAI | |||||
| 5.6.1. Ar gamybinėse patalpose yra technologinių įrenginių išdėstymo schemos, kuriose pažymėtos įrenginių, darbo ir išėjimų vietos |
|
||||
| 5.6.2. Ar Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijų gamybinėse patalpose bei sandėliuose yra įrengti automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti, ar jie tvarkingi ir veikiantys |
|
||||
| 5.6.3. Ar dažymo ir džiovinimo spintos, kameros, kabinos eksploatuojamos esant techniškai sutvarkytiems jų ištraukiamosios vėdinimo sistemos oro drėkintuvams, vandens filtrams, dažų, lakų gaudikliams, automatinio gesinimo ir kitiems įrenginiams | |||||
| 5.6.4. Ar naudojant ypač degius, labai degius ir degius skysčius, dažoma, lakuojama ir emaliuojama specialiai tam įrengtose patalpose | |||||
| 5.6.5. Ar reguliariai iš dažymo, džiovinimo spintų, kamerų ir kabinų valomos degios nuosėdos, ar sudarytas jų valymo grafikas | |||||
| 5.6.6. Ar nuo technologinių šildymo ir kitų įrenginių bei elektrinių prietaisų kiekvieną pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir stogo – ne rečiau kaip kartą per mėnesį valomos dulkės ir kitos degios medžiagos | |||||
| 5.6.7. Ar medžio apdirbimo staklės turi vietinius siurbiklius su užsklandomis atliekoms šalinti | |||||
| 5.6.8. Ar susikaupusios medienos atliekos šalinamos laiku. Ar neperpildomi ciklonai ir dulkių surinkimo kameros | |||||
| 5.7. MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS | |||||
| 5.7.1. Ar įmonėje, įstaigoje, organizacijoje medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), jų fizikines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes | |||||
| 5.7.2. Ar įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sandėliavimo vietose yra medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės – pakabinti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu | |||||
| 5.7.3. Ar sandėliuose neužkrauti langai, durys ir vartai | |||||
| 5.7.4. Ar medžiagos, laikomos ne lentynose, sudėtos į rietuves ir ar pažymėtos šios sandėliavimo vietos juostomis ant grindų | |||||
| 5.7.5. Ar medžiagos nelaikomos ne sandėliavimo vietose | |||||
| 5.7.6. Ar degių ir nedegių medžiagų su degia pakuote sandėliuose nenaudojami elektros šildytuvai su atvirais kaitinimo elementais, viryklės ir kiti buitiniai elektros prietaisai | |||||
| 5.7.7. Ar sandėliuose praeigos tarp stelažų, rietuvių ir praeigos tarp stelažų, rietuvių ir sienų labiausiai išsikišusių konstrukcijų yra ne siauresnės kaip 0,8 m ir neužkrautos | |||||
| 5.7.8. Ar sandėlių, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, stelažai yra pagaminti iš ne žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktų. Ar praeigos tarp stelažų, rietuvių yra ne siauresnės kaip 1,2 m, o tarp sienų labiausiai išsikišusių konstrukcijų ir stelažų, rietuvių – ne siauresnės kaip 0,8 m | |||||
| 5.7.9. Ar sandėliuojamos medžiagos sukraunamos (sustatomos, sudedamos) į rietuves, krūvas, laikantis teisės aktų nustatytų atitinkamų reikalavimų dėl jų dydžių ir tarpų tarp jų | |||||
| 5.8. TRANSPORTO PRIEMONIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS. GARAŽŲ PASKIRTIES OBJEKTAI | |||||
| 5.8.1. Ar transporto priemonių stovėjimo aikštelėse parengtas transporto priemonių sustatymo planas ir jų evakavimo tvarka kilus gaisrui |
|
||||
| 5.8.2. Ar transporto priemonės stovėjimo aikštelėse statomos paliekant tarp
jų teisės aktuose nustatytus tarpus (tarp lengvųjų automobilių – ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp krovininių – 0,8 m) |
|||||
| 5.8.3. Ar transporto priemonių stovėjimo aikštelėse yra lynai (vilktys) automobiliams evakuoti ir ar pakankamas jų skaičius | |||||
| 5.8.4. Ar transporto priemonių apžiūros duobėse įrengtos ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos | |||||
| 5.8.5. Ar garažuose, kuriuose yra įrengtos nevėdinamos apžiūros duobės ir rūsiai, nelaikomi automobiliai su dujine įranga | |||||
| 5.9. DURPYNŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI | |||||
| 5.9.1. Ar prie miško esančiame durpyno pakraštyje įrengtas 75 m pločio priešgaisrinis ruožas | |||||
| 5.9.2. Ar durpyne kas 20 m iškasti bareliniai grioveliai, jungiantys vandens surenkamuosius kanalus | |||||
| 5.9.3. Ar vandens surenkamuosiuose kanaluose įrengtos vandenį sulaikančios užtvaros, užtikrinančios ne mažesnį kaip 0,6–0,8 m vandens lygį | |||||
| 5.9.4. Ar durpyno teritorijoje įrengti ne mažesnės kaip 1000 m3 talpos priešgaisriniai rezervuarai, išdėstyti ne didesniu kaip 500 m atstumu vienas nuo kito, ar prie jų įrengti kietą pagrindą turintys privažiavimo keliai ir 12×12 m aikštelės transporto priemonėms | |||||
| 5.9.5. Ar durpyno teritorijoje įrengti stebėjimo apžvalgos bokšteliai, pranešimo apie gaisrą įrenginiai | |||||
| 5.9.6. Ar durpės į rietuves kraunamos laikantis teisės aktų nustatytų atitinkamų reikalavimų dėl jų dydžių ir tarpų tarp jų | |||||
| 5.10. GAISRO GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS | |||||
| 5.10.1. Ar gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose yra pakankamai vandens, kad jį lengvai galėtų paimti gaisriniai automobiliai, ar privažiavimo keliai prie telkinių laisvi ir tvarkingi | |||||
| 5.10.2. Ar gaisrinių rezervuarų, hidrantų, vandens šaltinių vietos ir privažiavimo prie jų keliai yra pažymėti specialiomis rodyklėmis (ženklais), o ant rezervuarų nurodyta jų talpa | |||||
| 5.10.3. Ar gaisriniai hidrantai yra tvarkingi ir parengti darbui, jų šulinių dangčiai lengvai atsidaro bet kuriuo metų laiku | |||||
| 5.10.4. Ar periodiškai (kartą per šešis mėnesius) tikrinama gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninė būklė, o patikros rezultatai fiksuojami į tam tikslui skirtą žurnalą arba atitinkamos formos aktą | |||||
| 5.10.5. Ar gaisrinio vandentiekio tinklas yra techniškai sutvarkytas, ar jis periodiškai (kartą per metus) tikrinamas, o patikros rezultatai surašomi į į tam tikslui skirtą žurnalą | |||||
| 5.10.6. Ar gaisrinės žarnos yra sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų | |||||
| 5.10.7. Ar gaisrinių čiaupų spintelės tvarkingos, lengvai atidaromos, ant durelių yra aiškiai pažymėtas raidžių indeksas GČ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris | |||||
| 5.10.8. Ar priėjimų prie gaisrinių čiaupų vietos yra laisvos ir neužkrautos | |||||
| 5.10.9. Ar patalpose ir teritorijoje yra pakankamai pirminių gaisro gesinimo priemonių | |||||
| 5.10.10. Ar gesintuvai ir juose esančių gesinimo medžiagų kiekis ir kokybė tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus | |||||
| 5.10.11. Ar gesintuvai patalpose išdėstyti tolygiai, ar yra ženklai, užrašai, nurodantys gesintuvų laikymo vietą | |||||
| 5.10.12. Ar gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų | |||||
| 5.11. AKTYVIOSIOS GAISRINĖS SAUGOS PRIEMONĖS | |||||
| 5.11.1. Ar objekte esančios aktyviosios gaisrinės saugos priemonės techniškai sutvarkytos ir veikiančios | |||||
| 5.11.2. Ar atliekama aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir ne rečiau kaip kartą per metus jos išbandomos | |||||
| 5.11.3. Ar aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninės priežiūros ir išbandymų rezultatai surašomi į tam skirtus žurnalus | |||||
| 6 | Deklaracijos pateikimo data | ||||
| 7 | Deklaruojančiosios įmonės vadovo vardas, pavardė | ||||
| Patvirtinu, kad Deklaracijoje ir pridedamuose dokumentuose arba jų kopijose pateikti duomenys tikslūs ir teisingi
_______________________________ (deklaruojančiosios įmonės vadovo parašas)
|
|||||
| 8 | Pridedami dokumentai arba jų kopijos | ||||
| Dokumento pavadinimas | Lapų skaičius | ||||
| 9 | Deklaracijos atitikties vertinimas | ||||
| 9.1. Patvirtinu, kadDeklaracijoje pateikti duomenys tikslūs ir teisingi
____________________ (VPGT pareigūno parašas)
|
|||||
| 9.2. Deklaracijos 5 dalyje nurodyto priešgaisrinės saugos reikalavimo eilės numeris | Reikalavimo įvykdymo terminas | ||||
| __________________________ _____________________________
(VPGT pareigūno parašas) (deklaruojančiosios įmonės vadovo parašas)
|
|||||
Kiek kainuoja gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra ?
Kiek kainuoja gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra?
Gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra skaičiuojam kiekvienam objektui individualiai. Tai priklauso nuo saugomo objekto ploto dydžio ir įrangos. Dėl smulkesnės informacijos kreipkitės į mūsų specialistą: gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, montavimas, priežiūra, vaizdo stebėjimo sistemos- Marius Vaivada +370 611 11242